laibas
laib|as, ~a (3)1. plonas (apie apvalius daiktus);
prš. drūtas 1, storas 2: L. žmogus, medis. L. kaip liepa, tvirtas kaip ąžuolas (flk.) .
2. plonas, aukštas (apie balsą): Kad suspiegė ~u balsu. ~ai prv.: Ėmė ~ai giedoti. ~yn prv.: Eiti ~yn. ~ybė (1) ~umas (2) Žiūrėk: [ drūtas 1 ] [ storas 2 ]
