kabėti

kabė|ti, kaba, ~jo
1. laikytis pritvirtintam viršutine dalimi, kaboti, karoti: Paveikslas, laikrodis, kepurė ant sienos kaba. Kabamasis tiltas.
2. prk. laikytis pakibusiam (ore, erdvėje): Debesis ~jo viršum galvos. ~jimas (1)