Vertimas

įbrukti

įbruk|ti, įbruka, ~o
1. sunkiai įkišti, įsprausti, įgrūsti: Į. sūrio į kišenę.
2. primygtinai įsiūlyti, priverstinai įduoti: Į. netikusią prekę.|sngr.: Nori įsibrukti į žentus.
3. įvaryti, įgrūsti: Suėmę ~o jį į kalėjimą. ~imas (2)